Smilkyti ar nesmilkyti?

Klausimas tarsi keblus, o atsakymas begalo paprastas. 

Senokai norėjau išsisakyti viena tema, o ją šiandien dar labiau išryškino sendaikčiuose nusipirktos lėkštės namams. Jos 1940 m. gamybos. Tad galima nuspėti, kad gyvenimo mačiusios, nors ir turi labai mažai regimų laiko ženklų. Pasidalinau apie tai su džiugesiu per savo stories ir kažkur erdvėj pajutau pakibus kažkieno nerimą, baimę. 

Tada prisiminiau, kad žmonės gi dažnai dar nešiojasi įsitikinimus apie visokias blogas energijas, kad reikia kažką stipriai valyti, kad, vaje, kaip blogai dėvėti daiktai. Ir dar galėčiau visą poemą apie tai, kas tūno kitų galvose išrašyti. Dalį tokių įsitikinimų ir pati kažkada turėjau, tad atpažįstu juos, nes buvau nuklausius, nukopijavus iš aplinkos. Dabar to nėra. Paėmiau ir išmečiau visa tai kaip nereikalingą šlamštą lauk, kuris tik dusino, slėgė ir tuščiai eikvojo jėgas. Ir tiesiog nebeliko tų blogų energijų aplink. Taip tiesiog paprastai.

Dabar daiktai visi geri. Nesvarbu – iš antrų rankų ar tik šviežiai pagaminti. Tik vieni gali būti mano, tie, prie kurių traukia. O kiti – tiesiog ne mano širdžiai. Va toks ir skirtumas. 

Nebeturiu ir tokios programos, kad reikia nuo kažko valytis vos tik prisilietus ar gintis nuo kažkokių nelabųjų, apie kuriuos daug pasakų prisekta. 

Prie savo smilkalų, jų aprašymuose esu palikus tas per amžius prikurtas legendas – nuo ko jie sergsti, gina ar apvalo. Tokį tarsi kultūrinį paveldą, folkloro dalį, bet pati jau senokai to stipriai neakcentuoju ir per tą prizmę jų stengiuosi nepateikti. Surenku krūvon visokius užrašus apie magiškas augalų savybes, kad galiausiai parodyti, jog jokios magijos čia nėra. Visą magiją kuria tik pats žmogus. Nežiūriu į tuos vadinamus magiškus žaidimus rimtai ir nepučiu iš to dar vieno baiminimo burbulo. Paklausit kodėl? 

Nes tiesiog jau žinau, kad ne taip viskas veikia. 

Žmonės per laiką yra prisigalvoję sau daugybę įsitikinimų, kuriems paskui aklai tarnauja, kad juos apšokinėti. Tai žmogaus protas suskirstė dalykus į gerus ir blogus. Būna klausia – ‘vis išgirstu iš žmonių, kad tas ar anas naminis augalas turi gerą ar blogą energiją. Ar tu tuo domiesi?’

Mano atsakymas būna jau labai paprastas – ‘prisigalvojimais tai vadinu. Tada paprastai seka kitas žingsnis iš paskos –  žmogus susigalvoja sau naują veiklą kaip valyti kažką nuo bloga, kai ten kažkas kažką apie kažką pasakė ar jis ima įsivaizduoti, pajutęs negera. Ir taip amžinu iliuzijų ratu galima suktis. Kai pamatai kaip viskas su meile sukurta, dėl tavęs mylimiausio padaryta, nebelieka tų tokių skirstymų. Arba bent labai sumažėja. Kūrėjas nesukūrė nei vieno nereikalingo dalyko. Tiesiog vieni yra labiau mūsų, kiti mažiau. Juk ne prie visko traukia. Intuicija geriausiai pasako, ko mums norisi tuo metu. O iš esmės – viskas naudinga, reikalinga ir gera.’ 

Tad pasakydama, kad nėra jokių blogų dvasių, energijų ir visas tas susigalvotas blogis tūno tik tavo paties galvoje, fantazijose, žinau, galiu nemažai ką sunervuoti. Nes gi tai lyg pasikėsinimas atimti ne tik įsitikinimus, bet ir susisvarbinusios asmenybės užsiėmimą – įsivaizdavimą, kad ten, žinai, viską valai, apvalai, išvalai, išvarai. Na taip, kaip dabar masiškai madinga. Nesakau, galima pažaisti tokį apvalymo – išvarymo žaidimą pusiau juokais. Tačiau kai rimtu veidu mosuojama smilkalu ir kokiam lengvatikiui pasakojama kaip valomos jo blogos energijos, atvėrinėjamos užterštos čakros ir kiek čia tų seansų dar reikės, kiek čia dar į priekį visas ‘stebuklas’ kainuos, tai jau stipriai linkstama į elementarų šarlatanų šou. Nepamirškime dar pridėti afirmacijų bei visokių copy-paste gausos/meilės/santykių meditacijų kurso, gelžgaliukių, kristaliukų, tepaliukų, kuriuos privaloma iš tokio guru kartu įsigyti, nes kitaip tai tikrai niekas nepavyks. Matyta tokia schema? Net dažniau nei norėtųsi. 😉 

Dabar tiek daug manipuliuojama žodžiais ‘energija’, ‘vibracijos’, kad tiesiog ėmiau sąmoningai to vengti ir kalbėti dar paprasčiau. Visiškai elementariai. Ne iš kažko neišmanymo, o kaip tik aiškiai suvokdama, žinodama kaip viskas veikia. 

Būna rašo – ‘noriu prieš įsikeliant į naują namą išvalyti užsilikusias visų meistrų, vadovų ir visų buvusių jame energijas. Pasiruošti mūsų šeimos erdvę laimingam gyvenimui. Gal galėtumėte rekomenduoti, kuriuos rinktis smilkalus ar ritualus namų erdvės valymui?‘ 

Mano atsakymas buvo tą syk netikėtas, tiesiog tarsi iš vidaus pats išplaukė, bet jis suteikė tokio giluminio aiškumo, ramybės ir skaidrumo. Pajutau, kad čia ir yra esmė, ta tiesa – ‘Truputį pažvelgsiu kitu kampu prieš atsakydama. O jei galvotumėt, kad su didele meile jie Jums statė namą, tai net gal nereiks taip stipriai kažką valyti? 😉 Nes kaip galvojame, taip ir yra. ‘

Žinau, truputį rizikavau su tokiu atsakymu, bet įdomu tai, kad jis puikiai suveikė. Suteikė ramybės ir lengvą pasirinkimą. Viskas iš tiesų ir yra labai paprasta, tik žmogaus protas/ego siekia kurti sudėtingai. Juk kaip susikūrei visus tuos baubus savo galvoje su kuriais paskui kaunies toje pačioje savo galvoje, lygiai taip pat jie gali ir išnykti per kelias akimirkas net be jokių sudėtingų ritualų.

O tai ką tada veikti, kai nebelieka su kuo kovoti, prieš ką galynėtis ir užsiimti kitom tokio svarbaus žmogaus veiklom? 

Gyventi, žmogau, laimingą ir paprastą gyvenimą. Dabar. 

Džiaugtis kasdienybės akimirkomis ir tiesiog būti laisvu. 

Pastebėkit, kad šita baiminimo, gąsdinimo, o kartu manipuliavimo kultūra persismelkė jau visur. Rašo pribaiminti žmonės kaip juos prakeikė, nužiūrėjo, ką dabar daryti, ką įsigyti. Ką daryti???

Ir supranti, kad iš tokio žmogaus, šitaip paveikto baime, gali kokios internetų raganos ir beraštės instagramo sielovadininkės, kurių dabar apstu, paskutinį pinigą nulupti va taip tiesiog lengva ranka užsimerkę. Bet ką pažadėjusios. Taip ir daro – skaito, skaičiuoja, skiedžia ten apie visokius burtus, ritualus, vaidina visokias ceremonijas, kurios neveikia.

Bandau visad blaiviai aiškinti ir sakyti, kad, žmogau, tau tereikia atsisakyti visu tuo tikėti ir nieko neliks. Išsisklaidys lyg rūkas. Nieko ir daryti nebereiks. Nieko net pirkti nereikia. Negirdi dažnai, nes tai per daug paprasta, protas nesupranta, kad viskas taip gali būti. 😉 Bet viskas taip ir yra. 

Smilkalai man dabar būdas giliau pažinti gamtos, augalų natūralius kvapus. Tad tas lėkštes tik perplausiu vandeniu, nulupsiu lipdukus ir tiesiog džiaugsiuos valgydama ar vaišindama kitus iš jų. Tai gražūs daiktai, kurie patys savaime jau yra tobuli. Nereikia jų nei kažkaip taisyti ar pagerinti. Svarbu tik neprisigalvoti nesąmonių. Tad nemosuosiu smilkalu, neužsiiminėsiu jokiais ritualais, ceremonijom, nevaidinsiu svarbaus žmogaus ir nekursiu legendų. 

Smilkalą jau degu iš meilės. 

Iš malonumo. 

Iš džiaugsmo. 

Iš pasimėgavimo. 

Ne iš baimės. 

Justi skirtumas? 

Tai va. 

Viskas yra genialiai paprasta. Kaip ir viskas gyvenime.🤍

#įsikvėptidienai #tuesimagija #pasirinkimai #genialumaspaprastume #kasdieniairitualai #būtiesmagija #gyvenimošventumas #gyvenimassavojšviesoj #kasdienybėsmagija