Gilių kava: istorija, nauda ir skonis
Gilių kava – vienas seniausių mūsų krašto tradicinių šildančių gėrimų. Ji unikali tuo, kad visiškai neturi kofeino. Jau pats pavadinimas nusako iš ko ši kava gaminama – ąžuolo gilių. Šis medis – ištvermės, tvirtybės, stiprybės ir ilgaamžiškumo simbolis.
Ji buvo paplitusi ekonominiu sunkmečiu, tarpukario laike ir naudota vietoje pupelių kavos. Kaip cikorijų, morkų ar įvairiausių šaknų kava. Lietuvoje būta laikotarpių, kai labai trūko kavos pupelių, kitų iš svetur atvežamų prekių, jų kaina buvo aukšta, o ir gauti buvo sunku. Tuo laiku kava mėgautis galėdavo sau leisti ne visi. Tad žmonės ieškojo vietinių pakaitalų kaip pakeisti jų pamėgtus gėrimus. O gilių buvo apstu aplink, tereikėjo tik prisirinkti jų. Todėl iš jų ir imta ruošti kavą, skoniu primenančią tikrąją.
Būtent dėl šių priežasčių gilių kavą dažniau sau gamindavo ir gerdavo kaimo žmonės.
Kai pasakojama apie šios kavos atsiradimo istoriją, viena legendų teigia, kad žmogui gimė mintis ją ruošti iš gilių, gamtoje bestebint laukinius gyvūnus – briedžius, šernus. Jie minta ąžuolo gilėmis ir pasižymi sveikata, ištverme bei stiprybe. Taigi žmogus susiejo, kad jei gilės padeda jiems būti sveikiems, tai galėtų būti naudingos ir jam pačiam. Taip ėmus tyrinėti, naudoti giles, atėjo suvokimas, kad jos puikiai tinka paruošti skanų, šildantį gėrimą.
Yra ir dar viena istorija apie tai, kaip gilių kavą sugalvojo senas, vienišas ąžuolyno sargas. Jis labai mėgęs kavą, bet jam nepakako pinigų, kad nusipirkti kavos pupelių. Taip jis išmėgino sumalti surinktas ąžuolo giles ir jomis pakeisti kavą. O ir skonis pasirodė puikus, tad ėmė skleisti žinią apie tai savo aplinkiniams. Nežinia ar tai tikra istorija, ar ne, bet lietuviai giles nuo seno naudojo kavai ruošti. Šis gėrimas kuris laikas buvo primirštas, jį išstūmė tradicinė kava. O šandien į kasdienybę ir vėl grįžta kitokių ‘kavų’ alternatyvos dėl visai kitos priežasties.
Gilių kava ne tik skani, primenanti pienišką karamelę, riešutus, bet ir itin naudinga. Šie ąžuolo vaisiai itin maistingi, juose daug sveikų angliavandenių, baltymų ir skaidulinių medžiagų, gausu amino rūgščių ir vitaminų – gausiausiai A ir C grupės. Dar B12, B6, niacino, riboflavino, folatų ir tiaminų. Taip pat jos gausios mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, magnio, natrio, fosforo, vario ir cinko. Gilės – puikus augalinių baltymų šaltinis. Jose turi daug mažiau kalorijų, nei kiti riešutai, tad tinka kaip sveikesnis pasirinkimas. Gilių kava tinka diabetikams, nes mažina cukraus kiekį kraujyje. O gilėse esantis nemenkas fitosterolių kiekis gali pagelbėti mažinti ‘blogąjį’ cholesterolį.
Gilės turi savybę sužadinti apetitą, stimuliuoti virškinimą, padeda apsinuodijus ar viduriuojant, turi priešuždegiminį poveikį.
Jos nuo seno naudojamos toksinams šalinti, kraujui ir visiems organams valyti.
Gilės yra sutraukiančio ir kartoko skonio. Tai nesunku sumažinti jas mirkant ar termiškai apdorojant.
Kartumo nereiktų vengti, nes jis šalina toksinus, valo kraują ir organizmą.
Net ir nedidelis kiekis suvartojamų kartumynų stimuliuoja virškinimą, šalina riebalus ir toksinus.
Šiais laikais, kai dažno žmogaus mityba nėra visavertė, tokia kavos alternatyva gali būti puikiu maisto papildu.
Beje, ši kavos rūšis unikali dar ir tuo, kad ją gali gerti visa šeima kartu, net ir vaikai. Taip pat ir prieš naktį. Seniau ją atnešdavo kaip raminantį gėrimą prieš miegą.
Kaip aš pati atradau gilių kavą? Niekada nebuvau didelė tradicinės kavos gėrikė, dažnai jos dėl manęs net galėdavo ir visai nebūti. Bet kartais, kaip sako, dėl kompanijos, norėjosi kokio karšto gėrimo. Tirštesnio nei arbata. Tačiau jos atsigėrusi visad jausdavau tą pašalinį kūną drąskantį poveikį – darydavosi šalta, norėdavosi gerti daug skysčių, imdavo nerimas. O dar tas lakstymas į wc… Žodžiu – malonumo nedaug, o kančios daug 🙂 Bandžiau pereiti prie bekofeininės kavos, bet vis tiek jutau – mano kūnui ji vis tiek netinka. Tie visi nemalonūs kavos pojūčiai buvo silpnesni, bet jie vis tiek išliko. Tada ir pabandžiau gilių kavą. Ir ji man patiko. Žinoma, skonis kitoks, bet kai tiesiog norėjau atrasti kažkokį šiltą, tirštą gėrimą savo ritualams, man ji puikiai tiko. Neliko jokių nemalonių pašalinių poveikių ir pojūčių.
Bandžiau ir cikorijų. Vėliau į kasdienybės ritualus įjungiau kakavą.
Praėjusį rudenį, bevaikštant po mišką, užėjau po plačiu, senu ąžuolu. Po juo buvo prikritę tūkstančiai gilių. Lyg kilimas jomis nuklotas. Sustojau, išverčiau grybus vienan kibiran, o į tuščiąjį pradėjom rinkti ir mesti giles. Vėliau jas išdžiovinom ant pečiaus kaime. Tėtis nulukšteno, nulaupė luobeles. Mama numirkė, nuvirė ir vėliau sumalė. Dar kart džiovino visą gautą masę ir šiek tiek paskrudino.
Ruošti gilių kavą galima keliais būdais – tiesiog užpilti šaukštelį, kitą smulkintų gilių karštu vandeniu. Arba kavos mišinį pavirti kelias minutes ant ugnies, kad joje būtų daugiau skonio. Vėliau nukošti ar visą tą mišinį kartu su visais tirščiais pilti tiesiai į puodelį. Beje, gilių tirščiai primena mirkytus riešutus, tad juos galima ir pakramtyti. Ir žinoma tokią kavą, tinka pasigardinti kuo tik patinka. Pati labai mėgstu cinamoną.
#įsikvėptidienai #giliųkava #gilės #ąžuolas #kavosalternatyvos #ritualai #kasdieniairitualai #gamtosgydantigalia #smilkalai #būtiesmagija #natūralūssmilkalai #rankųdarbosmilkalai #apsivalymas #apsauga #gyvenimošventumas #natūralūssmilkalai #gyvenimassavojšviesoj #kasdienybėsmagija